džiokšterti

džiókšterti, -ia, -ėjo intr. 1. mušti, pliekti, smogti: Botagu kad džiókšterė[jo], tai net kraują prakirto Vrn. 2. kuo nors aštriu kapoti, kirsti: Nueję miškan kap džiókštersim, tai bematant bus keli vežimai Nč. 3. lyti: Džiókšterė[jo] gražaus lietulio Rod. Pamatysit, kap šitas pilkas debesys ledais džiókšters Krok.